- žilė
- žìlė sf. (2)
1. Š, DŽ, NdŽ žilumas, žylis: Žìlė ar iš gėrimo, ar iš vargo – vienas iš to dvejo Krš. Ašaros plūdo, ritosi per gyslotus smilkinius ir sunkėsi į išsidraikiusių plaukų žilę J.Avyž. Iš pradžių žilė pamargino ūsus, paskui barzda pražilo rš. | prk.: Šerkšnas nubaldė stogus ir jau apibėrė žemę žilėmis rš. ^ Žìlė galvon, velnias uodegon Ss, Ds, Šmn, Pl, Sb. Žìlė galvo[je], veln[ia]s uodego[je] Kltn. Žìlė vyru ne broka DrskŽ. Žinai, [vyrams] žìlė galvon, uodegoj ugnis Brš.
2. DŽ, NdŽ, Gmž(Krd), Erž [i]žili plaukai, žila galva: Ka tiktai bagotas, pulna [jaunos] po senio žilè Krš. Šukuo[ja] savo žilẽlę atsisėdusi Krš. Pamaigė pamaigė grumantą, tekšt seniu žìlėn Kp. Vagims nėkada nelenkiaus, i savo žìlės nelenksu Krš. Tėvas susirūpinęs. Pakėlęs kepurę, krapšto sau žilę J.Sav.
3. P, Mt, NdŽ, LEXXXV340, DŽ1 bot. [i]graižažiedžių šeimos laukinė ir kultūrinė gėlė (Senecio): Žilės pradeda žydėti sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesį rš. Pavasarinė žilė (S. vernalis) LBŽ. Lipnioji žilė (S. viscosus) LBŽ.
◊ žìlę braukýti (braũkti Plt) apie seną, žilą: Žìlę braũka, o da pri mergų statos Krš. Ans vesti neskubės: nejau žìlę bèbrauka Ggr. Tarpe susirinkusių žmonių buvo vienas vyriškis, nebejaunas, bet dar žilės nebraukąs Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.